Periodontitas (Parodontozė)

PeriodontitasSu periodonto ligomis yra susidūręs beveik kas antras vyresnis nei 35 metų žmogus.

Viskas prasideda nepastebimai ir neskausmingai; pacientams pradeda kraujuoti dantenos, kartais susirgusiuosius vargina ūmios fazės, vadinamos kišeniniais pūliniais. Tačiau dažniausiai nepastebimai netenkama kaulo, o vėliau ir danties. Periodontitą ir kariesą sukelia dantų akmenys. Deja, dauguma žmonių atkreipia dėmesį į periodontitą tik tuomet, kai dantis pradeda klibėti! Laiku atliekama periodonto terapija gali sustabdyti infekciją periodonto organuose.

Visų pirma pateikiame trumpą šio termino apibrėžimą: Kodėl daugelis gydytojų periodontitą vis dar vadina klaidingu terminu periodontozė? Medicinoje galūnė „-itas” nurodo uždegimą, kita vertus, „-ozė” nurodo medžiagų apykaitos degeneracinį sutrikimą.

Taigi, artrozė reiškia sąnario degeneraciją, pavyzdžiui, dėl netinkamos biomechaninės įtampos. Kita vertus, artritas reiškia sąnario uždegimą, pavyzdžiui, nelaimingo atsitikimo metu į jį patekus bakterijoms. Terminai „periodontozė”, „periodonto liga” ir „periodontitas” kilę iš žodžio „periodontas”. Šis terminas apibūdina periodonto organus, t.y. dantį kaule laikančią sistemą (paro [aplink jį], dont [dantis]). Periodonto organus sudaro dantenos, kaulas, periodonto membrana ir šaknies cementas.

Ilgą laiką buvo neįmanoma izoliuoti bakterijų iš dantenų kišenių, nes mikrobai veisėsi deguonies prisotintoje aplinkoje. Tačiau šių bakterijų yra dantenų kišenėse, nes čia jas traukia mažas deguonies kiekis. Buvo prieita klaidingos išvados: kadangi bakterijų nėra, tai turėtų būti „-ozė”. Prieš maždaug 25 metus bakterijų DNR galėjo būti nustatyta tik molekuliniais – biologiniais metodais; vėliau mokslininkai sėkmingai veisė bakterijas aplinkoje, kurioje negausu deguonies, o taip pat inkubatoriuose.

Taigi, vis gi tai „-itas”. Tai nėra tik žodžių žaismas, nes uždegimui reikalingas kitoks gydymas, nei degeneraciniam sutrikimui, o teisinga diagnozė yra teisingos terapijos pradžia! Periodontito gydymas priklauso nuo dviejų svarbių aplinkybių: visų pirma, gydytojas turi būti susipažinęs su šia liga, o antra, pacientas turi suprasti situaciją. Be šių dviejų aplinkybių gydymas nebus daug žadantis.

Norint teisingai suprasti situaciją reikalingas tinkamas švietimas, kuris dažniausiai užima nemažai laiko. Taigi, nors seniau buvo neįmanoma patikrinti bakterijų (dėl žinių apie ligą trūkumo ir dėl to atliekamų klaidingų tyrimų) ir buvo naudojamas terminas „periodontitas”, jau maždaug 25 metus žinome, kad periodonto organų uždegimą, t.y. „periodontitą” sukelia bakterijos. Taigi, periodontito gydymas prasideda teisinga diagnoze, nes parodontozės išgydyti neįmanoma!

Nesvarbu, tai agresyvus ar lėtinis periodontitas, taip pat gydymas visiškai nėra susijęs su burnos higiena, nors tai teigiama daugeliui pacientų. Periodonto terapijos metu odontologas nustato tikslias išvadas, po kurių vyksta pirmoji terapijos dalis. Praėjus aštuonių savaičių pertraukai po paskutinės pirminės terapijos, prieinama išsamesnių išvadų, kurios palyginamos su pirmosiomis išvadomis. Tik tuomet sudaromas tikslus gydymo planas.

Kodėl taip svarbu skirti dėmesį periodonto organams – ar jūsų dantenų būklė atspindi jūsų sveikatą? Ir taip ir ne! Šis vietinis lėtinis uždegimas gali turėti neigiamą įtaką visai sistemai, t.y. visam kūnui. To pasekmės gali būti suprastėjusi gliukozės kiekio diabetikų kraujyje kontrolė, sąnarių uždegimai ir priešlaikinis nėščių moterų gimdymas. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad negydomas periodontitas gali paskatinti priešlaikinį gimdymą, todėl jį gydyti reikia pradėti kuo anksčiau.

Jei sergama periodontitu, iš dantenų išskiriami įvairūs bakteriniai produktai. Šie produktai parodo, kad mūsų imuninė sistema išskiria vis daugiau antikūnų – vadinamųjų „citokinų”. Šių citokinų taip pat aptinkama vaisiaus vandenyse; tai rodo, kad nėščiajai gresia priešlaikinis gimdymas. Su auksiniais žiurkėnais atlikti tyrimai parodė, kad tam tikri neigiamų bakterijų citokinai neigiamai įtakoja naujagimio svorį (priklausomai nuo dozės) ir gali paskatinti deformacijas!

Šiandien jau žinoma, kad periodontitas gali padidinti priešlaikinio gimdymo riziką. Be to, tyrimai parodė ryšį tarp pariodontito ir neišnešiotų mažo svorio kūdikių. Pirmosios tendencijos parodė, kad nechirurginė periodontito terapija gali turėti teigiamą įtaką nėštumo eigai.

Diskutuojama apie tai, kad periodontitas taip pat skatina arteriosklerozę. Kyla rizika, kad bekterijos įsitvirtins pacientų, linkusių į kraujo krešulius trombuose ir išsivystys infekcija. Mūsų imuninė sistema kovoja su milijonais mikroorganizmų ir virusų kiekvieną dieną! Dažniausiai sėkmingai, o jei ne, mes nedelsiant tai pastebėsime – susirgsime. Angos mūsų kūnuose yra atviri vartai mikrobams. Todėl pagrindiniuose vartuose (burnoje, tiesiojoje žarnoje, genitalijose, ausyse ir nosyje) yra specialūs mūsų imuninės sistemos „apsauginiai punktai”; pavyzdžiui, burnoje yra tonzilės.

Tačiau apsistokime ties mažosiomis mūsų kūno angomis, pavyzdžiui, nagais ar dantimis. Paprastai dantys būna „suaugę” su dantenomis; sveikuose periodonto organuose bakterijos neturi kur pasislėpti. Tačiau kilus dantenų uždegimui viskas pasikeičia. Uždegimas sunaikina dantų ir dantenų tinklą, be to, kraujagyslės patinsta. Visa tai veda prie fakto, kad iš mūsų burnos ertmės bakerijos daug paprasčiau migruoja į kraujagyslių sistemą. Gydytojai tai vadina „trumpalaike bakteriemija”; pacientams, sergantiems širdies ligomis, tai kelia mirtiną pavojų.

Taip yra dėl to, kad paprastai bakterijas greitai sunaikina imuninė sistema, nebent jos sugeba laiku pasislėpti nuo imuninių ląstelių. Bakterijos mėgsta slėptis vadinamosiose „trombozės vegetacijose“. Trombozės vegetacijos yra paprasčiausi „kraujo šašai” kraujagyslių sistemoje. Jų sudėtyje daugiausiai vyrauja kraujas, jie visuomet susidaro sutrikdžius kraujotaką. Šie „kraujotakos sutrikimai” gali atsirasti natūraliai, pavyzdžiui, sergant įgimtomis širdies ligomis, taip pat gali būti įgyti, pavyzdžiui, transplantavus dirbtinius širdies vožtuvus, dirbtines kraujagyslių sieneles, kraujagyslių šuntus ir t.t.

Jei bakterijos papuola į mūsų kraujagyslių sistemą, jos gali „pasislėpti” kraujo šašuose ir taip apsisaugoti nuo imuninių ląstelių. Pro šalį keliaujančios imuninės ląstelės nekreipia dėmesio į kraujo šašus, nes šie yra endogeniniai. Jos puola tik svetimkūnius. Tačiau kraujo šašuose pasislėpę mikrobai netrukdomai dauginasi tik tol, kol jų skaičius tampa toks didelis, kad jos visur paplinta. Imuninė sistema pati nebegali toliau kovoti su įsibrovėliais – priklausomai nuo to, kur įsikuria mikrobai; pacientui pasireiškia vidaus organų infekcija.

Dėl šios priežasties anksčiau kaip dalis gydymo pacientams būdavo nedelsiant išrašomi antibiotikai. Tačiau kadangi apie antibiotikų poveikį trūksta išsamių mokslinių tyrimų, šiais laikais antibiotikų skyrimas ligų prevencijai yra sumažėjęs, jie išrašomi tik turintiems širdies problemų arba pavojingos sveikatos būklės pacientams.

Dauguma žmonių žino, kas yra dantenų uždegimas; jis skausmingas, o dantenos šiek tiek kraujuoja. Pagrindiniai dantenų uždegimo sukėlėjai yra šie:

  • Dantų akmenys
  • Dantų akmenys, pakitę dėl išsikišusių dantų plombų ar karūnėlių kraštų
  • Dantų akmenys ir hormonų poveikis
  • Dantenų uždegimas menstruacijų metu
  • Dantenų ligos nėštumo metu
  • Pacientų, sergančių cukriniu diabetu dantenų uždegimas
  • Dantenų uždegimas dėl kraujo kūnelių sutrikimų.

Kol sukėlėjas, t.y. dantų akmenys yra reguliariai šalinami, paprastai dantų uždegimas praeina savaime. Tačiau pasikartojantis dantenų uždegimas gali paskatinti kaulo nykimą, o tuomet jis vadinamas parodontoze; jei jis nebus gydomas keletą metų, dėl šios ligos iškris dantys. Laimei, visi šie veiksniai yra išgydomi/pakoreguojami.

Pavyzdžiui, patobulinkite savo dantų valymo techniką pirmiausiai dantų šepetėliu išvalydami sunkiausiai pasiekiamas vietas. Taip pat naudokite Waterpik burnos priežiūros aparatą ir tabletes dantų akmenims šalinti. Tiesinkite dantis, pavyzdžiui, naudodami dantų plokštelę, ir susiraskite sąžiningą odontologą, kuris gamina dailias ir tvirtas dantų karūnėles!

Nurodyti dažniausiai pasitaikantį periodontito sukėlėją nesudėtinga, tai – dantų akmenys. Dantų akmenys yra sudaryti iš maisto likučių ir bakterijų. Mūsų burnoje esančios bakterijos gamina ir suformuoja akmenis, o tuomet naudoja juos kaip gyvenvietę. Kad susiformuotų subrendęs (kenksmingas) dantų akmuo, reikia maždaug 24 valandų. Jei kas 24 valandas kruopščiai nuvalysime akmenis nuo dantų, niekuomet nesirgsime kariesu ir periodontitu. Taigi, dantenos kraujuoja dėl begalės bakterijų ant mūsų dantų.

Deja, pastebėję, kad dantenos kraujuoja, daugelis žmonių nustoja valyti dantis. Tuomet susidaro dar daugiau akmenų, o dantenos dar labiau paveikiamos uždegimo! Taigi, ką reikia daryti, kai dantenos kraujuoja? Ir toliau kruopščiai valykite dantis (pats svarbiausias dalykas yra valyti juos taisyklingai), net jei dantenos kraujuoja. Įsigykite burnos priežiūros aparatą Waterpik, nes šis akmenis pašalina net iš po dantenų – vadinamųjų tarpų tarp danties ir dantenų. Jei dantenos nenustoja kraujuoti, apsilankykite pas periodontotologą. Jis nustatys, ar sergate dantenų uždegimu (gingivitu), ar periodonto infekcija.

Jei dantenų kraujavimas nėštumo metu vis ūmėja, nesijaudinkite. Nėštumas yra biologinė fazė moters gyvenime, kurios metu vyksta pastebimi hormoniniai pokyčiai. Padidėjęs moteriškų hormonų kiekis paveikia ir periodontą. Dantenose yra receptoriai, jautrūs estrogenui ir progesteronui.

Taip kurkas lengviau ir dažniau gali atsinaujinti jau pasireiškęs dantenų uždegimas (dantenų kraujavimas). Taigi, tai susiję su hormoniniais pokyčiais, galinčiais paskatinti uždegimą atsinaujinti. Tačiau vėl gi pagrindinė taisyklė yra valyti, valyti ir dar kartą valyti dantis – net jei dantenos kraujuoja.

Galima nuolat skaityti mokslinius ir nemokslinius straipsnius apie vitaminų trūkumą ir su juo susijusias pasekmes. To pasekoje daugelis žmonių pradeda vartoti homeopatinius vaistus – dažniausiai tai būna klaida! Net gydytojai nesikuklina išrašyti miltelius, kofermentus ir kitokį šlamštą savo pacientams, sergatiems periodonto ligomis.

Pramoninėse šalyse dantenų ligos yra beveik išimtinai priskiriamos datų akmenims, o ne vitaminų trūkumui. Be to, paskirti bet kokį preparatą siekiant reguliuoti rūgščių ir šarmų balansą tam tikra prasme siekiant užkirsti kelią uždegimams yra visiška nesąmonė!

Burnos priežiūros aparatas Waterpik vis dar vertinamas labai prieštaringai – ar jis naudingas sergant periodontitu? TAIP! Burnos priežiūros aparatas Waterpik yra naudingas pirkinys. Kai kurie odontologai ginčijasi, kad šis aparatas gali nuplauti bakterijas dar toliau į dantenų kišenes. Tai yra nesąmonė, nes visų pirma, savo kirmėlinių ataugų dėka bakterijos gali judėti, o antra, pavienės bakterijos nėra žalingos. Tik tuomet, kai bakterijos susiorganizuoja į dantų akmenis, jos gali sukelti periodontitą ir/arba kariesą.

Dantų šepetėliu dantų akmenis pašalinsite tik nuo dantenų paviršiaus; burnos priežiūros aparatu Waterpik galėsite pašalinti akmenis (kurie nėra pernelyg seni) ir iš tarpų tarp dantenų ir dantų. Keletą pirmų dienų dantenas gali kiek skaudėti, jos gali truputį kraujuoti, tačiau nesustokite, ir toliau valykite jas! Tai yra ženklas, kad dantenos inflamuotos. Naudojant burnos priežiūros aparatą Waterpik uždegimas, o kartu ir kraujavimas atslūgs! Neišsigąskite, jei jūsų dantys atrodys „ilgesni”. Taip yra dėl to, kad dėl uždegimo dantenos buvo patinusios; kai uždegimas pranyks, patinimas atlėgs.

Priešingai, nei burnos priežiūros aparatas Waterpik, seilių tyrimas periodonto terapijos pradžioje neturi prasmės, o taip pat ir gydymas lazeriu. Sergantys periodontitu pacientai ligos gydymo pradžioje dar ir dar kartą nukreipiami seilių tyrimams. Na, sveikiname, dabar žinote, kad jūsų burnoje yra bakterijų! Jei jų ten nebūtų, nesirgtumėte ir periodontitu.

Taigi, jau supratote šios (dažniausiai labai brangios) diagnozės naudą. Seilių tyrimas naudingas tik tuo atveju, jei nepavyko įprasta periodonto terapija. Tik atlikus periodonto gydymą ir jam nepasiteisinus galima atlikti seilių tyrimus neįprastiems mikrobams aptikti. Garbingi periodontologai visa tai jums paaiškins!

Deja, periodontitas vis dar gydomas lazeriais, nors jau seniai įrodyta, kad šis gydymas yra beprasmis. Gydymas lazeriu skamba futuristiškai – ko gero, dėl šios priežasties pacientai mielai leidžia pinigus tokiam gydymui. Nepatikimi gydytojai tuo naudojasi, nors yra ir gydytojų, kurie to tiesiog nežino. Bet kuriuo atveju gydymas lazeriu neturi prasmės ir gali net jums pakenkti, nes dažniausiai lazerio šviesa tik padaro danties šaknį šiukštersne, taip paskatindamas nuosėdų kietėjimą. Žinoma, keletas bakterijų užmušamos, tačiau greitais jos pasidaugina, o dėl šiurkšaus paviršiaus jas pašalinti dar sunkiau.

Atsitraukusios dantenos ir lengvas kraujavimas valantis dantis nebūtinai reiškia, kad sergate periodontitu. Dažnai taip būna dėl prakiurusių karūnėlių kraštų. Lengviausias ir greičiausias būdas yra vadinamasis „tiesus pjūvis”. Šis pjūvis sukelia problemų dėl to, kad karūnėlių kraštai taps labai ploni ir dėl to keramika gali skilti.

Siekiant to išvengti dantų technikai palieka daugiau vietos karūnėlės kraštuose; rezultatas – nepatrauklūs, dideli kraštai. Tam, kad pacientas nematytų didelių karūnėlės kraštų, dantis paruošiamas karūnavimui taip, kad jos kraštai pasislėptų po dantenomis. To pasekoje kyla nedidelis dantenų uždegimas ir jos kraujuoja, kartais dantenose net išsivysto kišenė ar fistulė. Kadangi maisto likučiai kaupiasi išikišusiuose karūnėlės kraštuose, jie yra puiki maistinė medžiaga bakterijoms, o to pasekoje kyla dantenų uždegimas. Rezultas – atsitraukiančios dantenos.

Sveikos dantenos nekraujuoja!

PASIDALINKITE, jeigu informacija buvo naudinga:

Parašykite komentarą

Jūsų Epaštas nebus rodomas. Privalomi laukai: *

Susiję straipsniai

Į viršų