Dantų implantų ilgaamžiškumas

Implantų ilgaamžiškumasDantų implantų ir su jais susijusių protezų ilgaamžiškumas jau įrodytas. Kadangi gydomų dantų implantais pacientų skaičius vis auga, odontologai turi įveikti iššūkius prižiūrint šiuos gana sudėtingus dantų protezus.

Tinkama priežiūra ir kontrolė būtina siekiant užtikrinti dantų implantų ir su jais susijusių protezų ilgaamžiškumą, į pagalbą pasitelkiant atitinkamų specialistų priežiūrą, sveikatos būklės įvertinimą ir efektyvią paciento burnos ertmės higieną. Tradicinių periodonto kriterijų taikymo reikšmė vertinant srities aplink implantą būklę nebuvo aiškiai apibrėžta.Taigi, labai svarbu, kad dantų gydytojai suprastų dantų implantų ir natūralių dantų skirtumus ir panašumus. Vėliau, išnagrinėjus kuo skiriasi ir kuo panašūs natūralūs dantys ir implantai, gali būti nustatytos pagrindinės gairės, kaip išlaikyti ilgalaikę dantų implantų sveikatą.

Tiesioginis danties implanto pritvirtinimas prie alveolinio kaulo suteikia tvirtą pagrindą dantų protezams išlaikyti ir perduoda kaului sakandos jėgą. Taip abibūdinama oseointegracija. Visai neseniai dantų implantologų dėmesys, sutelktas į oseointegracijos pasiekimą, kuri yra lengvai nuspėjama, buvo atkreiptas ir į ilgalaikės kietųjų ir minkštųjų periimplanto audinių sveikatos išlaikymą. Tai gali būti pasiekiama tinkamos profesionalios ir efektyvios paciento dantų implantų priežiūros namuose dėka. Pacientai privalo prisiimti atsakomybę už dantų implantų priežiūrą; taigi, renkantis dantų gydymo procesą reikėtų atsižvelgti į paciento norą išlaikyti implantus ir protezus. Atlikus kruopštų sveikatos, dantų, galvos ir kaklo, psichologinį, smilkininio žandikaulio sąnario ir rentgenograminį tyrimą, išanalizavus riziką ir privalumus reikėtų nustatyti diagnozę ir sudaryti gydymo planą.

Yra įrodymų, kad bakteriniai dantų akmenys ne tik sukelia gingivitą ir periodontitą, bet taip pat gali paskatinti periimplantito išsivystymą. Taigi, asmeninė burnos ertmės higiena turi būti užtikrinama tuoj pat po danties implantavimo, o siekiant efektyviai išvalyti pakitusią periimplanto srities sandarą prieš, po ir danties implantavimo metu, turi būti naudojamos ir įvairios pagalbinės priemonės. Pavyzdžiui, tarpdančių šepetukai gali prasiskverbti į iki 3 mm gylio dantenų plyšius arba tarpus ir efektyviai išvalyti periimplanto tarpelius. Be to, papildomą naudą mechaniškai kovojnt su dantų akmenimis gali duoti ir kasdienis skalavimas 0,1% chlorheksidino gliukonatu ar Listerinu.

Ilgą laiką išlaikyti burnos ertmės higieną aplink implantą efektyvia gali būti sudėtinga, todėl pacientas, odontologas ir dantų higienistas turi įdėti daug pastangų, kad pasiektų geidžiamą rezultatą. Profilaktinių vizitų pas odontologą metu specialistas turėtų sutelkti dėmesį į periimplanto audinių kraštus, implantą, protezo ir implanto sujungimo vietą ir protezus. Klinikinis dantų uždegimo požymių (pvz.zonduotos vietos kraujavimas), eksudacijos, slankumo ir padidėjusių tarpelių gylio patikrinimas, o taip pat periimplanto srities rentgenograminis įvertinimas vis dar išlieka standartiniu metodu endostealinių dantų implantų būklei patikrinti. Pavyzdžiui sveikas ir stabilus endostealinis danties implantas visiškai nejuda, tačiau jei kliniškai aptinkamas vos pastebimas danties implanto slankumas, po rentgenografinio danties implanto ir jo kaulinio korpuso vertinimo reikėtų ištirti atraminį sraigtą ir/arba protezo atraminę galvutę, ar šie nėra atsilaisvinę ar įskilę.

Taigi, paprastai naudojami įvairūs klinikiniai dantų implantų būklės įvertinimo metodai, išskyrus apydančių zondavimą aplink periimplanto audinius, kurie atrodo sveiki. Pirminiai duomenys apie implantavimą ir duomenys apie po jo vyksiančius profilaktinius vizitus turi būti registruojami paciento sveikatos knygelėje, siekiant laikui bėgant tinkamai įvertinti periimplanto būklę. Po išsamaus paciento burnos ertmės tyrimo, jei nebuvo pastebėta pakitimų minkštuosiuose audiniuose (pvz. periimplanto audinių uždegimo su net menkais įrenginio ar gleivinės pažeidimais), nereikėtų atlikti įprasto aplink danties implantą esančių audinių zondavimo. Paprastai pirmaisiais metais po implanto protezavimo turėtų būti įgyvendinamas trijų mėnesių trukmės dantų priežiūros planas, ypač jei pacientas dantų neteko dėl dantenų ligų. Tačiau jei praėjus metams paciento implantai yra stabilūs, o aplink implantą esantys audiniai sveiki, tuomet režimas gali būti pakeistas į priežiūrą kas 4-6 mėnesius. Paskirdamas gydymo intervalus, odontologoas turi būti informuotas apie kiekvieno paciento dantų priežiūros namuose veiksmingumą, sveikatos būklę ir aplink implantą esančių audinių būklę.

Profesionalus odontologas turėtų įvertinti, ar ant paciento dantų implantų sudedamųjų dalių nėra susidarę dantų akmenys ir ar implantai stabilūs. Kas 12-18 mėnesių profilaktinių vizitų pas odontologą metu reikėtų atlikti dantų implantų rentgenogramą. Kalbant apie sraigteliais laikomus dantų protezus, dantų gydytojas bent kartą per metus turėtų nuimti protezus, kad būtų lengviau įvertinti kietųjų ir minkštųjų audinių aplink implantą būklę, sudedamųjų protezų dalių arba paties implanto stabilumą ir paciento dantų priežiūros namuose efektyvumą. Jei aptinkama bet kokių infekcijos ir/arba neuropatijos požymių, rengenograminių įrodymų, kad aplink danties implantą nyksta kaulas, tai gali būti ligos arba implanto atmetimo požymis.

Gera dantų higiena namuose yra tai ką kiekvienas gali padaryti dėl savo implantų ilgaamžiškumo. Higienos dėka dantų implantai jums tarnaus daugelį metų ar net visą gyvenimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *