Antibiotikai odontologijoje

AntibiotikaiGydytojai medikai ir odontologai vis dar turi milžinišką potencialą sumažinti antibiotikų vartojimą tiek dėl jų išrašomų receptų skaičiaus, tiek dėl higienos jų kabinetuose! Ar žinojote, kad vien tik Vokietijoje kasmet išrašomi apie 250 – 300 metrinių tonų antibiotikų? Panašiai tiek išrašoma ir Austrijoje, atsižvelgiant į šalies dydį. Didelę jų dalį išrašo gydytojai rezidentai, dažnai vien tik norėdami „apsidrausti”.

Šiandien norime aptarti, kodėl besaikis antibiotikų vartojimas sukelia problemų, o taip pat kodėl pacientai turėtų susidomėti higiena odontologijos klinikose.

Drįstame teigti, kad vargu, ar yra kitokios rūšies vaistų, išgydžiusių tiek daug ligų ir išgelbėjusių tiek daug žmonių nuo mirties, kaip antibiotikai. Dabar Aleksandras Flemingas (1881-1955) laikomas penicilino, taigi, antibiotikų išradėju, nors anksčiau vargu, ar jis žinojo, kokį stebuklingą natūralų vaistą jis atrado. Penicilinas ir kiti šiuolaikiniai antibiotikai naikina bakterijas ir protozojus, tačiau jie bejėgiai prieš virusus.

Penicilinas gaminamas iš pelėsių, o atrasti, kaip pagaminti pakankamus šios medžiagos kiekius buvo tikras iššūkis. Pradžioje, siekiant atskirti vertingąsias penicilino medžiagas, žmonių, gydomų penicilinu, šlapimas būdavo recirkuliuojamas.

Medicinai žengiant į priekį mokslininkai atrado daug kitokių antibiotikų, esančių augaluose ir pelėsiuose bei išmoko juos vertinti. Tačiau kodėl besaikis antibiotikų vartojimas pacientams kenkia? Pagrindinė šios problemos priežastis yra atsparumo antibiotikams vystymasis.

Antibiotikai yra vieni dažniausiai išrašomų vaistų gydant dantis. Antibiotikais laikomi vaistai, slopinantys tokių mikroorganizmų, kaip bakterijos, grybelis ir parazitai dauginimąsi, arba juos sunaikinantys. Skiriant antibiotikus reikėtų aiškiai skirti prevencinį ir terapinį jų vartojimą.

Paprastai antibiotikai skiriami prevenciškai prieš operaciją, siekiant minimalizuoti žaizdos infekcijos riziką po operacijos. Tokiu atveju tikslas yra sukaupti tam tikrą antibiotikų kiekį audiniuose, kurie gali būti užkrėsti. Tokiu būdu siekiama išvengti mikroorganizmų adhezijos arba dauginimosi ir nedelsiant sunaikinti nešančius užkratą patogenus. Daugelis tyrimų parodė, kad tokia profilaktika gali būti vykdoma trumpą laiko tarpą, t.y. antibiotikus išrašant vieną ar du kartus.

Tačiau kita vertus, jei infekcija jau pateko į organizmą, tai yra, patogenas įsitvirtino, įsibrovė ar pasidaugino organizme, o užkrėstojo imuninė sistema į tai sureagavo, antibiotikai turi būti vartojami terapiškai. Kada reikėtų terapiškai išrašyti antibiotikus? Antibiotikai rekomenduojami, jei organizme kilo infekcija:

  • Kurios bakterijų kilmė patvirtinta ar bent jau tikėtina;
  • Kai nepakanka ar neįmanoma atlikti infekuotos vietos reabilitacijos.

Antibiotikus ypatingai rekomenduojama išrašyti tuomet, kai infekcijos susijusios su dantimis, o jų paplitimas arba generalizacija neišvengiama. Galima suprasti, kad organizmas infekuotas, kai pasireiškia tokie paprasti simptomai, kaip, pavyzdžiui, karščiavimas, minkštųjų audinių patinimas, akių vokų paraudimai ar mėšlungiškas žandikaulių sukandimas. Virusinės infekcijos, skausmai ar patinimai, atsiradę dėl neaiškių sukėlėjų, pavyzdžiui, tokių, kaip navikai, taip pat paprasti periodontiniai ir lėtiniai abscesai, nėra požymis, kad reikalingi antibiotikai.

Gydymui antibiotikais, prieš juos skiriant naudinga nustatyti patogenus ir nustatyti organizmo atsparumą. Ūmios infekcijos, dėl kurių reikia nedelsiant pradėti gydymą, o taip pat tipinės patogenų sukeltos ligos į tai neįeina. Paprastai pirmasis liečia odontogenines infekcijas, todėl daugeliu atvejų nebūtina nustatyti patogeno ir organizmo atsparumo.

Antibiotikų klasifikacija

Yra begalė medžiagų, tinkamų gydymui antibiotikais. Net ekspertams iki šiol sunku ištirti tokią jų gausybę. Todėl pravartu suskirstyti antibiotikus į kategorijas, kurios ne tik suteiks informaciją apie pagrindinę cheminę medžiagos struktūrą, bet ir apie kitas savybes (pvz., kainas ir pripratimą prie jų). Tačiau net tarp atskirų antibiotikų kategorijų yra tam tikra prasme nemažų skirtumų, atsižvelgiant į individualių medžiagų aktyvumo įvairovę ir intensyvumą.

Aktyvumo spektras ir intensyvumas

Į antibiotikų aktyvumo spektrą įeina visi mikroorganizmai, kuriuos, iš principo, dėl gydomųjų savybių gali pasiekti gydomoji medžiaga. Antibiotikai skirstomi į plataus spektro antibiotikus, kurie veikia, pavyzdžiui, gramneigiamas ir gramteigiamas bakterijas, kokus, lazdelės formos bakterijas, o taip pat anaerobinius ir aerobinius mikroorganizmus, ir į siauro spektro antibiotikus, kurie veikia tik, pavyzdžiui, gramteigiamus ir gramneigiamus organizmus.

Priklausomai nuo veikimo mechanizmo, antibiotikai skirstomi į baktericidinius (naikinančius bakterijas) ir bakteriostatinius (bakterijas slopinančius) antibiotikus. Antibakterinis aktyvumas nustatomas in vitro, nustatant minimalią inhibitoriaus koncentraciją (MIK) ir minimalią baktericidų koncentraciją (MBK). MIK yra antibiotikų koncentracija, reikalinga galvutės augimui slopinti. MBK yra antibiotikų koncentracija, būtina nužudyti maždaug 99,9% mikrobų patogenų populiacijoje. Taigi, kiekvienas antibiotikas turi jam būdingą aktyvumo spektrą. Bakterijos, nepatenkančios į šį spektrą, yra atsparios antibiotikui.

Tačiau terminas atsparumas yra reliatyvus, kadangi kai kurios bakterijų rūšys taip pat vadinamos atspariomis antibiotikams, jei jas sunaikina tik antibiotikų koncentracijos, kurių negalima taikyti gyvame organizme (skiriamasis mikrobiologinio ir klinikinio efektyvumo požymis).

Antibiotikus suvartojus per burną, po kūną jie paskirstomi skirtingai, iš dalies priklausomai nuo suvartotų maisto produktų. Antibiotikų pašalinimas taip pat vyksta skirtingai – per inkstus arba vykstant medžiagų apykaitai kepenyse.

Antibiotikai gali turėti alerginį, toksinį ir biologinį šalutinį poveikį. Alergijos antibiotikams (ypač penicilinui) pasitaiko neretai (iki 10%). Didžiausia tikimybė, kad pasireikš alerginė reakcija yra vartojant antibiotikus per odą, o mažiausia – vartojant juos per burną. Paprastai alerginės reakcijos pasireiškia per odą (raudonė, egzantema ir edema). Šias šalutines reakcijas reikėtų skirti nuo odos bėrimų, kilusių dėl pačios infekcijos.

Vadinamosios anafilaksinės reakcijos iš esmės pasitaiko retai, ir beveik niekada nepasireiškia vartojant antibiotikus per burną. Apsinuodijimas kaip šalutinis poveikis gali pasireikšti tik tuo atveju, kai antibiotikų buvo stipriai perdozuota, arba kuomet sutrikus medžiagų apykaitai arba pašalinimui vaistai susikaupė organizme. Dėl plataus terapinio indekso tikimybė, kad pacientai apsinuodys, vartojant daugumą antibiotikų yra labai maža. Biologinis šalutinis poveikis suprantamas kaip pakenkimas fiziologinei bakterinei florai burnos ertmėje arba gaubtinėje žarnoje ar jose atsiradę pakitimai.

Patogenų įvairovė

Burnos ertmėje yra daugybė įvairių mikroorganizmų, galinčių joje sukelti vietinę infekciją, arba sukelti židininę infekciją kituose organuose (pvz., endokarditą).

Odontogeninių infekcijų atveju daugiausiai randama aerobinių ir anaerobinių bacilų mišinių, kuriuos kartais sudaro daugiau nei 10 skirtingų patogenų rūšių. Tuo pat metu anaerobai pasiekia tokį bakterijų skaičių, kuris yra nuo 5 iki 10 kartų galingesnis už aerobų. Taip pat jie juos stipriai lenkia savo biologine įvairove. Mikrobai, kurie nėra dalis fiziologinės burnai būdingos floros, kaip antai Escherichia coli, Proteus mirabilis, Streptococcus faecalis, ar Clostridium rūšys, sudaro labai mažą visų aptiktų bakterinių atmainų.

Taigi, peršasi išvada, kad infekcijas burnos ir žandikaulių srityje daugiausia sukelia dažniausiai burnos ertmėje ir gerklėje esančios bakterijos, o ne į organizmą patekusios iš išorės.

Kadangi dažnai būna gana sudėtinga veisti anaerobinius mikrobus mikrobiologinėse maitinamosiose terpėse, jas aptikti ne visuomet įmanoma; taigi, dažniausiai tai tebūna klinikinis spėjimas, o mikrobiologinių įrodymų neįmanoma pateikti. Štai trys anaerobinių infekcijų požymiai:

  • Nemalonus kvapas;
  • Audiniuose besikaupiančios dujos, tam tikra prasme emfizema;
  • Nesėkmingas gydymas antibiotikais, kurie neveikia anaerobų.

Tačiau ką gali padaryti odontologas, kad sumažintų besaikį antibiotikų vartojimą? Puikiu pavyzdžiu gali būti odontologo įrankiai. Dažnai įrankiai visiškai nesterilizuopjami, ir net šiuo atveju jie pernelyg dažnai atsiduria stalčiuje, kur nėra apsaugoti nuo bakterijų.

Čia nėra nė kvapo sterilumo. Vos tik įrankiai paimami į ranką ar prisiliečia prie baldų (pvz., stalčiaus), jie nebėra sterilūs! Įrankius akimirksniu apninka bakterijos; kiekviena tokia invazinė intervencija sukelia infekcijos riziką, kurios buvo galima išvengti ir net be antibiotikų pagalbos.

Dar vienas paprastas būdas iki minimumo sumažinti infekcijų riziką gydant dantis yra kesono naudojimas dantų šaknų gydymo metu, taip pat vienkartinių apdangalų naudojimas atliekant operacijas.

Mūsų kartai tereikia šiek tiek supratingumo ir atsakingumo, ir mūsų palikuonys galės naudotis milžiniškais mūsų medicininiais ir farmaciniais pasiekimais ilgą laiką. Tačiau kas visa tai pradės? Galbūt jūs – labai atidžiai pažvelgdami ir skirdami daug dėmesio į tai, kaip odontologas laiko ir paruošia darbui savo įrankius. Idealiausias variantas būtų chirurginiai konteineriai, kurie sterilizatorių užantspauduoja ir/arba sutraukia supakuotus įrankius!

10 komentarų apie “Antibiotikai odontologijoje”

  1. Sveiki, po dantų apnašų valymo ne tik labai jautrūs dantys, bet ir iškelti. Norėčiau sužinoti kaip tai gydyti, gal reikalingi antibiotikai? Jei taip, tai kokie? Ačiū

    1. Valdas Labanauskas

      Aldona, pagal jūsų parašymą spėju jog pas higienistą apsilankėte po ilgos pertraukos ir buvo nuvalytas didelis kiekis apnašų. pirmoji problema jautrumas, jis atsirado nuvalius apnašas nuo dantų kaklelių (vietų arčiau dantenų), palaipsniui šis jautrumas dings savaime, galite panaudoti dantų pastą turinčią fluoro, pvz Sensodyne. Greitam sprendimui higienistas gali atlikti tų vietų užtepimą fluoru. Dėl dantų iškėlimo reiktų paieškoti problemų giliau. Rekomenduočiau pasidaryti panoraminę rentgeno nuotrauką, gali būti periodontitas, jei taip tai kuo greičiau pradėtike gydymą.
      Jokiu būdu nepradėkite nuo antibiotikų.

    2. Laba diena gydytojau Šalia danties atsirado pulinys labai skauda pradėjau vartoti antibiotikus pavadinimu Amoxicilin 500mg capsules vartoju 2 kartus per diena po dvi kapsules Ar nepakenksiu labai sau esu uzsienyje dantistai nedirba Aciu labai Laukiu atsakymo

      1. Valdas Labanauskas

        Birute, antibiotikai danties neišgydys tik numalšins paūmėjimą. Antibiotikus reiktų vartoti atsakingai, tik paskyrus gydytojui. Pakenksite ar nepakenksite pamatuoti sunku. Tiesiog bendruoju principu antibiotikai žmogaus organizmui nėra gerai.

  2. Sveiki.iskele danti galini plombuota .gal perpute.pabeldus skauda.Siuo metu esu Norvegijoje.Pradejau gert Amoxicilina 750 mg.x 2.Istino limfmazgis toj pacioj pusej.ir kazkiek gerkles nezinau ar tai nuo danties ar nuo Antibiotiku salutinis poveikis AB vartoju 4 dienas .del danties gal geriau.bet tas tinimas gerkleje labai nemalonus.aciu is anksto .gsl ka patartume?

    1. Valdas Labanauskas

      Laimute, antibiotikus vartoti reiktų atsakingai, tik tada kai paskiria gydytojas ir yra aišku ką mes gydome. Pakeltas dantis sako jog greičiausia yra infekcinis židinys prie to danties šaknies. Reiktų pasidaryti rentgeno nuotrauką ir įsitikinti. Antibiotikai gali tik numalšinti uždegimo paūmėjimą, tačiau neišgydyti. Turite apsilankiti pas odontologą.

  3. DAUG ‘VANDENS’ …PAGAL AUTORIŲ – ANTIBIOTIKŲ IŠVIS NEVARTOTI ?! EITI PAS ODONTOLOGĄ- JIS VISKĄ NUSTATYS IR PADARYS…

  4. Laba diena. Ištraukė apatinį protinį dantį(sunkiai, skilo) Jau praėjo savaitė, vis dar skauda, geriu nuskausminamuosius. Temperatūros nėra, patinimo irgi tik skauda. Atrodo kad nesusidarė krešulis. Antibiotikai nepaskirti. Ar reikia pradėti vartoti antibiotikus.

    1. Valdas Labanauskas

      Jonai, pūlinys neatsirado nuo skausmo, o atvirkščiai skausmas atsirado nuo pūlinio, tik kol jis buvo mažas jo nepasbebėjote. Paūmėjimus atsirado skausmas. Deja be odontologo danties nepagydysite.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *