Danties nervo uždegimas - Pulpitas

Danties nervo uždegimasPulpitas” yra medicininis terminas, apibūdinantis danties nervo uždegimą.

Norint geriau suprasti, kas yra danties nervo uždegimas, reikėtų atidžiau patyrinėti danties anatomiją. Dantis sudarytas iš:

  • danties pulpos (dažniausiai vadinamos danties nervu; lotyniškai „pulpa”)
  • danties emalio
  • ir dentino (dar vienas lotynų kalbos terminas).

Pulpa yra sudaryta iš nervų, limfagyslių, jungiamojo audinio ir kraujagyslių.

Dentinas visas nusėtas mažyčiais vamzdeliais, kurie yra tiesiogiai sujungti su pulpa.

Jei dantis turi didelį defektą, pavyzdžiui, skylę, reiškia, kad dentinas taip pat yra stipriai pažeistas. Tikimybė, kad prasidės pulpito uždegiminė reakcija didėja atitinkamai dentino pažeidimo dydžiui.

Iš esmės skiriami du pažeidimo mechanizmai, galintys sukelti pulpos uždegimą: infekcinis pažeidimas (karieso, bekterijų atveju) ir neinfekcinis pažeidimas (fizinis/cheminis pažeidimas, pavyzdžiui, dėl karščio gręžiant dantį ar dėl cheminių preparatų dantims gydyti).

Atskirti šiuos du pažeidimus svarbu dėl ligos eigos, kadangi jei uždegimą sukėlė infekcija, kyla didesnė tikimybė, kad karieso bakterijos pasieks pulpos ertmę ir kaulą, ir taip sukels kaulo infekciją.

Tačiau kaulo infekcija gali kilti ne tik dėl bakterijų. Panagrinėkime tokį pavyzdį: dantis nupjaunamas, kad ant jo būtų galima uždėti vainikėlį; šaldančio vandens poveikio nebepakanka, dėl perkaitimo prasideda pulpos uždegimas ir pulpa miršta.

Negyvą audinį (vadinamą nekroziniu adiniu) suskaido imuninė sistema. Jei dėl individualios šaknies kanalų anatomijos negyvojo audinio kiekis yra didelis, imuninė sistema, skaidydama audinį, gali perdegti. Tuomet nepakankamas imuninių ląstelių kiekis gali paskatinti infekcinę reakciją kauliniame audinyje. Tačiau dažniausiai žmogaus kūnas sugeba suskaidyti mirusį, neinfekuotą audinį, o šaknies kanalas sukalkėja (tai vadinama šaknies skleroze). Praėjus keletui metų šaknies sklerozė gali paskatinti šaknies rezorbciją – šaknis „tampa” kaulu. Kartais visi šie procesai dantyje gali įvykti vienu metu.

Norint dar geriau suprasti įvairias pulpito pasekmes, būtų naudinga atidžiau patyrinėti imuninę sistemą. Mūsų imuninė sistema yra pajėgi atpažinti ir pašalinti svetimas, mūsų kūnui žalingas struktūras. Vadinamosios „ženklinančiosios ląstelės” atpažįsta ir paženklina svetimkūnius (pavyzdžiui, bakterijas, negyvas ląsteles, ląstelių nuosėdas, virusus, grybelį). Po to makrofagai atpažįsta šiuos ženklus ir pašalina šias dalelytes. Infekcijos išvengiama.

Taigi, dabar aišku, kad imuninei reakcijai reikalingos imuninės ląstelės, kurios yra kraujyje. Tai reiškia, kad aplink uždegimo centrą turi būti kraujo, kad su uždegimu būtų efektyviai kovojama.

Taigi, nekrotinis pulpos audinys tampa sukalkėjusia ertme be kraujagyslių, bet gali būti, kad prie sienelių yra prilipę ląstelių dalelyčių. Tačiau kraujagyslės, o tuo pačiu imuninės ląstelės randamos tik kraujyje. Dėl to kraujo trūkumas sukuria puikias sąlygas bakterijoms (kurios pateko, pavyzdžiui, dėl stipraus karieso) daugintis – kadangi jos yra pulpos ertmėje, iš esmės jos apsaugotos nuo imuninės sistemos. Jos nugraužia audinių likučius ir gali be kliūčių daugintis.
Tam tikru metu ląstelių skaičius gali būti toks didelis, kad bakterijos prasiskverbs pro nedidelę angą šaknies gale ir pasklis po kaulinį audinį, o galiausiai sukels kaulo infekciją. Tuomet dažniausiai kūnas nebepajėgia kovoti su gausybe bakterijų ir infekcija progresuoja.

Taigi, „negyvo” danties nervo vystymąsis priklauso nuo įvairių aplinkybių:
imuninės sistemos prieinamumo
paciento imuniteto būklės
infekcijos sukėlėjo rūšies, kiekio ir agresyvumo (ar tai bakterijos, ar ne)
vietos aplinkybių (danties anatomijos).

Skirtingi ligos progresavimo būdai taip pat paaiškina skirtingo pobūdžio dantų skausmus – simptomus – tvinksėjimą, spaudimą, buką skausmą, nenustatomą, kurioje vietoje skauda ir t.t. Šių reakcijų perėjimai yra sklandūs; daugeliu atvejų gali būti keletas kombinacijų, kurių dauguma gali pasireikšti prabėgus keliems metams. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad kiekvienas pacientas skausmą patiria skirtingai.

Visi šie dalykai nurodo odontologams, ką jiems reikėtų daryti: kas pusę metų reikia patikrinti visus šlifuotus ar plombuotus dantis, kad būtų nustatytas jų gyvybingumas.
Kodėl „negyvas” dantis bet kuriuo atveju kelia pavojų? Bet kokia uždegiminė reakcija apsunkina mūsų imuninę sistemą, o tai reiškia, kad mūsų kūnas nuolatos turi „dirbti”. Net jei jūs nejaučiate skausmo ir nepastebite, ar nežinote apie uždegimą.

Be to, jei yra infekcijos židinys, bakterijos gali pasklisti. Šios „migruojančios bakterijos” mėgsta nusėsti tokiose vietose, kurose gali išvengti imuninės sistemos, pavyzdžiui, prie dirbtinių medžiagų (dantų implantų, dirbtinių širdies vožtuvų... ), taip pat tose vietose, kuriose kraujotaka prasta (diabetikų galūnės... ) arba ant tinkamų dauginimuisi paviršių (kraujo krešulių ar trombocitų... ).

Tokiose vietose pasklidusios bakterijos ir vėl pridaro žalos sukeldamos uždegimines reakcijas. Dėl šių priežasčių kiekvieną infekcijos židinį reikėtų gydyti nepriklausomai nuo to, kaip jis išsivystė – gydant danties šaknies kanalą!
 

Jeigu informacija buvo naudinga, įvertinkite, mums tai svarbu. Dėkojame

Klauskite odontologo Forumas

Mus rasite Kaune

L. Zamenhofo g. 7, Kaunas LT-44287
Telefonas: +370 62792689
el. pastas: klinika@dentvalda.lt
Darbo laikas: I - V 8:00 - 17:00

Partneriai

Dantų implantai